griaužas

griáužas sm. (3^a) žr. graužas. 1. žvirgždas: Vištom reikia duoti griaužų̃, kad labiau dėtų Pnd. Tuose grūduose yra daug griaužų̃ (molio gabaliukų, akmeniukų) Grž. Pripylė duobę pilną griaužų (akmeniukų, plytgalių ir panašių birių daiktų) Grž. 2. kieta, nederlinga žemė, žvirgždytė: Ant griáužo arklys nepasiganė Ėr. Kas ten augs ant griáužo Lnkv. Tie kalniukai pagal Šuopą – tai vieni griaužaĩ, tenai niekas neauga Sml. Akmenai, griaužaĩ – kokia te žemė! Upt. 3. kieta pluta: Mėgstu šviežios duonos griáužą valgyti Krtv.